- Ko­dėl iš­va­žia­vo­te iš Že­mai­ti­jos sos­ti­nės?
- Iš Tel­šių iš­va­žia­vau tik fi­ziš­kai, kai no­rė­jau įgy­ven­din­ti sa­vo sva­jo­nę - tap­ti ak­to­re! Apie tai ir ma­no nau­ja­sis spek­tak­lis „Se­la­vy" („Toks gy­ve­ni­mas") - apie mer­gai­tės sva­jo­nę, apie Tel­šių mies­tą vai­kys­tė­je, koks jis man at­ro­dė, apie kai­my­nus, ku­rie vaiz­duo­tė­je nu­si­pie­šė gal kiek pa­tirš­tin­tai ir juo­kin­gai, net apie Ki­ki­lą kal­bu sa­vo spek­tak­ly­je... ir la­biau­siai apie že­mai­čių kal­bą - ką man dėl jos te­ko iš­gy­ven­ti, bet aš nie­ka­da jos neiš­si­ža­dė­jau ir neiš­si­ža­dė­siu. La­bai vi­siems pa­tin­ka epi­zo­dai apie sto­ja­muo­sius eg­za­mi­nus - tai pra­juo­ki­na vi­sus...
- Ar daž­nai grįž­ta­te į gim­tą­jį mies­tą, ži­no­ma, ne dar­bo rei­ka­lais? Ko­kia Tel­šių mies­to, ra­jo­no vie­ta Jums mie­liau­sia?
- Tu­riu daug mie­lų sa­vo sie­lai vie­tų, bet daž­niau­siai už­su­ku į ka­pi­nes - ten ma­no bro­lis, ma­no tė­tis (apie jį spek­tak­ly­je ir­gi ne­ma­žai kal­bu). Vi­sa­da, ka­da vyks­tu jū­ros link, su­sto­ju sa­va­me mies­te. Iš vi­so nė­ra gra­žes­nio mies­to už Tel­šius. Ir jei jis at­si­dur­tų švei­ca­rų ran­ko­se, iš jo bū­tų pa­da­ry­tas iš­puo­se­lė­tas tarp­tau­ti­nis ku­ror­tas - su nuo­sta­baus gro­žio Mas­čio ir Ger­man­to eže­rais. O tos sep­ty­nios kal­vos... Daž­nai bū­na, kad at­va­žiuo­ju la­bai anks­ty­vą ry­tą ir ma­ši­na su­ku su­ku ra­tus po vi­są mies­tą - pri­si­me­nu kiek­vie­ną de­ta­lę, kiek­vie­ną kam­pe­lį.
- Ką jau­čia­te, kai įžen­gia­te į Tel­šių Že­mai­tės dra­mos teat­ro sce­ną?
- At­sa­ko­my­bė di­džiu­lė - juk žiū­rės sa­vi. Vi­sa­da lau­kiu sa­vo auk­lė­to­jos A. Juš­kie­nės, sa­vo kla­sės drau­gų... O dar vi­si ak­to­riai Vil­niu­je klau­sia, ar daug su­si­rin­ko ta­viš­kių (sa­viš­kių) pa­lai­ky­ti - ir taip vi­sa­da no­ri­si at­sa­ky­ti - pil­na sa­lė! Ti­kiuo­si, kad ir šį kar­tą (į spek­tak­lį „Se­la­vy"), kaip ir ki­tais, su­si­rinks žiū­ro­vų, no­rin­čių ska­niai pa­si­juok­ti ir pa­verk­ti (jau tris kar­tus ro­dė­me ši spek­tak­lį - vi­sur ir juo­kė­si, ir ver­kė, ypač iš že­mai­čių kal­bos), bei pa­si­klau­sy­ti la­bai gra­žių dai­nų, at­lie­ka­mų su gy­vu an­samb­liu.
- Spek­tak­ly­je „Se­la­vy" Jū­sų vaid­muo pa­grin­di­nis?
- Spek­tak­ly­je „Se­la­vy" da­ly­vau­si­me pen­kie­se - mu­zi­kan­tai ir dai­nuo­ja, ir vai­di­na, ir gro­ja įvai­riais inst­ru­men­tais (akor­deo­nas, sak­so­fo­nas, gi­ta­ra, pia­ni­nas, kont­ra­bo­sas, mu­ša­mie­ji). O per dai­ną ga­li iš­reikš­ti sa­vo sie­lą (la­bai gra­žūs dai­nų teks­tai). Be to, man pa­tin­ka di­de­lį krū­vį im­tis pa­čiai - no­riu vi­siš­kai iš­si­krau­ti.
- Ko­kie vaid­me­nys Jums mie­liau­si, kur la­biau­siai ga­li­ma at­pa­žin­ti Jus?
- La­bai ar­ti­mas ma­no bū­dui Ma­ria Cal­las vaid­muo, ku­rį Tel­šiuo­se ir­gi ne kar­tą esu ro­džiu­si. Spek­tak­ly­je „Se­la­vy", ku­rį tel­šiš­kiams pri­sta­ty­siu ko­vo 19 d., aš vai­din­siu sa­ve.
- Ar daž­nai ten­ka pa­si­ro­dy­ti už­sie­nio ša­lių sce­no­se?
- Pas­ta­ruo­ju me­tu tu­riu daug pa­si­ro­dy­mų, kon­cer­tų už­sie­ny­je - ne­spė­ju su­grįž­ti iš už At­lan­to, dar ne­spė­ja at­si­sta­ty­ti lai­kas, o ir vėl skren­du į ki­tą ša­lį. Aust­ra­li­ja, Ame­ri­ka, ką tik su­grį­žau iš gast­ro­lių Ka­na­do­je, kur su vy­ru tu­rė­jo­me net še­šis kon­cer­tus. Jis skai­tė pa­skai­tas apie bu­riuo­to­jų klu­bo „Am­ber­sail" ke­lio­nę ap­link pa­sau­lį, o aš bu­vau at­sa­kin­ga už kon­cer­ti­nę da­lį. Iš ten tie­siai nu­skri­dau į Ang­li­ją, kur ve­džiau UK ža­viau­sios lie­tu­vai­tės kon­kur­są. Dar kar­tą įsi­ti­ki­nau, kad lie­tu­vai­tės yra pa­čios šau­niau­sios vi­sa­me pa­sau­ly­je.
Grį­žau tie­siai į ge­ne­ra­li­nių re­pe­ti­ci­jų ver­pe­tą (tie­siai iš oro uos­to), ir štai jau su pa­ruoš­ta prem­je­ra at­vyks­ta­me į Tel­šius!

Aurelija Servienė
"Telšių žinios"
2010 03 19


 



« Grįžti atgal